Socialiniuose tinkluose gausu nepatikimos informacijos. Kaip nepasiklysti dezinformacijos burbuluose ir neprarasti budrumo, kad piktavaliai negalėtų pasinaudoti užplūdusiomis emocijomis?
Nutekinti duomenys
Vienas ryškiausių pastarojo meto asmens duomenų vagystės atvejų susijęs su Registrų centru ir sukėlė didelį atgarsį visuomenėje. Kilo daug klausimų, kaip gali būti panaudoti asmens kodai, gyventojų adresai, informacija apie turimą nekilnojamąjį turtą.
„Kiekvienas nutekėjimas – sukrečiantis, bet kartu jis mums primena, kad visada turime išlikti budrūs. Tai ne pirmas vagystės atvejis – juodajame internete duomenų yra daug. Skirtumas tik tas, kad visuomenė apie tai sužinojo po kelių mėnesių nuo įvykio, tad sukčiai, kurie galėjo pasinaudoti duomenimis, tam turėjo daug laiko. Todėl turime išlikti budrūs ir skleisdami informaciją socialiniuose tinkluose, kad apie save nesuteiktumėme dar daugiau duomenų, kurie leistų susieti juos su nutekinta informacija.
Žinoma, reikia atsargiai vertinti ir visus įtartinus skambučius, kai apsimetėliai sako, kad kažką apie jus žino. Reikia nepasiduoti provokacijoms ir patiems susisiekti su įstaiga oficialiais kontaktais“, – „Kauno dienos“ organizuotame festivalyje „Atsparūs“ kalbėjo „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.
Pasak jos, vienas prevencinių veiksmų, siekiant išvengti, kad sukčiai negalėtų pasinaudoti asmens kodais, yra susisiekti su „Creditinfo“ ir nurodyti, kad nepageidaujate, jog jūsų vardu būtų sudaromos naujos paskolų sutartys.
Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento atstovas vrš. Tomas Čeponis įsitikinęs, kad Registrų centro duomenų nutekinimo atvejis aktualus nemažai daliai visuomenės, nes šį kartą pasisavintas labai didelis kiekis duomenų.
„Kai nutekinama 0,5 mln. žmonių duomenų, juos galima analizuoti įvairiais būdais. Reikia atkreipti dėmesį, kad, kai kalbame apie kibernetines atakas, dažniausiai galvojame, kad bus užgrobti finansiniai ištekliai, bet kartu kaupiami ir žmonių duomenys, vykdoma žvalgyba. Atlikus tyrimus dažnai nustatoma, kad atakas vykdė ne tik pavieniai žmonės, bet ir Rusijos, Baltarusijos, Šiaurės Korėjos, Irano ar kitų valstybių specialiosios tarnybos“, – festivalyje sakė Lietuvos kariuomenės atstovas. Jis pabrėžė, kad, pažvelgus plačiau, dažnai pasimato ir kitų valstybių kišimasis.
Informacinių karų ir atsparumo ekspertas Darius Remeika antrino sakydamas, kad užsienio priešai Registrų centro skandalą gali panaudoti savo naudai.
„Kiek duomenų turi priešas, žino mūsų tarnybos, bet, vertinant hipotetiškai, jis gali turėti duomenų apie valstybėje svarbų vaidmenį atliekančius žmones. Valstybės vadovai šiuo atveju yra vieši asmenys, bet saugumo tarnybų pareigūnai, kariai, kiti statutiniai pareigūnai – nevieši. Todėl jie gali būti pažeidžiami. Tai labai jautri informacija, kuri apima gyvenamąsias vietas. Jei manytume, kad duomenis pasisavino sukčiai, tokia informacija leistų jiems sukurti įtikinamą sukčiavimo istoriją, nes jie žinotų jautrią informaciją apie žmogų, jo nuosavybę, šeimos ryšius. Kai su tuo kas nors būna susiję, žmogų greitai užvaldo emocijos, dingsta kritinis mąstymas. Todėl šis skandalas atveria galimybių langą sukčiams“, – sakė D. Remeika. Jis ragino neprarasti budrumo, jei kas nors bando manipuliuoti asmeniniais duomenimis.
Ekspertai tikino, kad tokie atvejai paliečia ne tik konkrečius asmenis, bet ir kenkia valstybei, nes priešiškos jėgos pradeda manipuliuoti pasitikėjimu šalies institucijomis, priimamais valdžios sprendimais.
„Kai tik pasitaiko koks nors duomenų nutekėjimo ar kyšininkavimo atvejis, žmonės nusivilia, bet aš kviesčiau įvertinti, kad problema aptikta, kažkas daroma, kad situacija pagerėtų“, – pastebėjo D. Remeika.
Nutekinti duomenys – tik viena sudedamoji dalis, padedanti sukčiams lengviau sukurti asmeninę istoriją ir taip siekti išvilioti pinigų ar kitaip pakenkti žmogui. Tačiau piktavaliai į savo schemas įtraukia ir dirbtinį intelektą (DI): žmogui gali skambinti sukčiai ir mamos balsu suokti įvairias pasakas. Tokiu atveju pasimesti dar lengviau, bet ir čia ekspertai ragina neprarasti budrumo, perskambinti artimiesiems, neskubėti priimti sprendimų.
„Taip, tokios situacijos įmanomos, bet kol kas jos nėra masinės. Ar artimiausiu metu tai bus galima daryti masiškai, nežinia“, – pripažino „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė.
Informaciniai karai
Pilietiškumo festivalyje „Atsparūs“ ekspertai diskutavo apie tai, kiek nutekinti duomenys socialinėje erdvėje leidžia kurti informacinius karus. Be to, priešiškos jėgos ir kitais būdais stengiasi diskredituoti valstybę, mažinti pasitikėjimą, kiršinti visuomenę įvairiais jautriais klausimais.
„Per pastaruosius 50 metų informaciniai karai įgavo didelį mastą, nes buvo tyrinėjami žmonės, jų emocijos, įvairūs garsai, vaizdai, spalvos. Tokie tyrimai naudojami sustiprinti reklamas, stebėti žiniasklaidos poveikį ir pan. Dabar atėjome į tą auksinį amžių informaciniams karams, nes yra daug ištobulintos technikos, kuri leidžia pasiekti beveik visus žmones bet kuriame planetos kampe.
Žinoma, DI taip pat prisideda prie to, kad viskas gali būti sukurta ir rodoma internete. DI gali rinkti informaciją, ją analizuoti, kurti žinutes. Jau pasirodo didžiųjų DI kompanijų straipsnių, kad jie savo sistemose pastebi Rusijos veiklą, tad apie tai praneša žvalgybai“, – kalbėjo T. Čeponis. Jis atkreipė dėmesį, kad tiek sukčiai, tiek ir prieš Lietuvą nusiteikusios veikti jėgos vos tik atsiradus kokiai technologijos naujovei, į ją investuoja ir realiai išbando jos veikimą.
Dezinformacijos burbulai
Diskusijos dalyviai įvardijo sritis, kuriose matyti priešiškų jėgų veikimas. Socialiniai tinklai – ne išimtis. Juose ypač sparčiai pučiasi dezinformacijos burbulai.
„Manau, kad truputis propagandos mums yra naudinga, nes ji veikia kaip skiepai. Tai leidžia mums pamatyti Rusijos naratyvus ir atskirti, kas yra blogis, įgauname tam tikrą imunitetą. Lietuva niekada nebuvo stipri neturėdama priešų“, – pamatyti skirtumus, atpažinti realybę paragino informacinių karų ir atsparumo ekspertas.
Tačiau festivalyje „Atsparūs“ atkreiptas dėmesys į tai, kad manipuliacijos skleidžiamos ir tam tikruose pilkosios zonos kanaluose, kai asmenys, save laikantys žurnalistais, pradeda visuomenei komunikuoti apie tariamas grėsmes, pavojus, neva demaskuoti valstybės aferas ir pan., tačiau nepateikia jokių įrodymų. Tokiuose kanaluose nuomonė pateikiama kaip faktas.
„Skiepai veikia tiems, kurie sąmoningai mąsto, ieško įvairios informacijos ir pasidaro išvadas. Tačiau yra pavojus – socialinių tinklų algoritmai. Jei žmogus užsisuka savo burbule, kai jis ir jo aplinka žiūri tik tam tikrą turinį, tada jie nebemato nieko kito. Gaunasi tokia tarsi prarasta auditorija. Reikėtų kažkaip tuos burbulus sprogdinti. Problema, kad tie antivalstybiniai burbulai šiuo metu labai intensyviai veikia. Tą informaciją iškelia troliai, botai ir žmonėms atrodo, kad tas turinys sulaukia daug dėmesio“, – savo nuomonę išsakė „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė.
Lietuvos kariuomenės atstovas antrino, kad iš tiesų sudėtinga žmones ištraukti iš dezinformacijos burbulų, nes toje terpėje asmuo patogiai jaučiasi, randa bendraminčių, sulaukia palaikymo.
„Vienas iš būdų yra bendrauti su žmonėmis gyvai. Tikrai turiu pavyzdžių, kai žmonės atėjo iš šešėlio ir tapo labai pilietiški, prisijungė prie šaulių ir gavo visai kitokią informaciją. Gali gelbėti ir Trečiojo amžiaus universitetai, sporto klubai, kuriuose bendraujama susitikus. Šiuolaikinė demokratinė valstybė turi nedaug laiko, kai bendrauja su savo piliečiais, todėl labai lengva susikurti savo burbulą kad ir iš Amerikos, bet kartu nieko nežinoti, kas vyksta Lietuvoje. Šeimoje, darželyje, mokykloje, visur turime kalbėti su savo piliečiais“, – įsitikinęs T. Čeponis.
Diskusijos dalyviai įvardijo, kad Lietuvai pakenkti priešiškos jėgos nori ne tik kišdamosi tiesiogiai, bet ir tada, kai bando veikti pasitelkusios vietinius veidus, kurių lūpomis skleidžia rusiškus naratyvus.
Reikia atsargiai vertinti visus įtartinus skambučius, kai apsimetėliai sako, kad kažką apie jus žino.
„Aukso grynuolio ieškoma Lietuvoje: tai žmogus, kuris kalba lietuviškai, gal jau turi tam tikrą auditoriją, čia vykdo veiklą, yra žinomas. Per tokius žmones bandoma teigti, kad dėl visko kalta valstybė, kad ji nepatikima, negali pasirūpinti žmonėmis ir pan. Kad ir dėl ko žmogui gyvenime būtų nepasisekę, vis tiek kalta bus Lietuva. Tai, kad mūsų piliečių pasitikėjimas saugumo tarnybomis yra gana aukštas, rodo, kad turime tam tikrą atsparumą. Be to, jei žmonės patys ruošiasi, mažėja lūkestis, kad viskuo už juos turi pasirūpinti valstybė“, – tęsė Lietuvos kariuomenės atstovas.
Kituose naratyvuose teigiama, esą Lietuva per nepriklausomybės laikotarpį nieko nepasiekė, esą esame priklausomi nuo Vakarų, neturime savo nuomonės ir pan. Tad, kai šalies institucijos parodo lyderystę, kartu išsklaidomi ir mitai, esą Lietuva dėl savo žmonių nieko nedaro.
„Lietuvos kariuomenė kriziniu laikotarpiu pademonstravo gerą komunikaciją, tai suteikė pasitikėjimo“, – gerą pavyzdį, kuris parodė realybę, priešingą skleidžiamai dezinformacijai, įvardijo A. Buitkutė.
Burbulus socialiniuose tinkluose pučia ir netikros paskyros. Yra nemažai vadinamųjų botų – automatizuotų programinių įrangų, kurios valdo paskyras ir imituoja tikrų vartotojų elgesį. Šios programos gali automatiškai publikuoti įrašus, spausti „patinka“, komentuoti, sekti kitus profilius ir siųsti asmenines žinutes, taip sukurdamos įspūdį, kad bendraujama su realiu žmogumi.
„Dabar botai deda daugiau pastangų kurdami virtualią tapatybę, bet vis tiek tai yra apgaulė. Ir tikrai yra žmonių, kuriuos botai gali suklaidinti, bet mes vis daugiau kalbame apie botų veikimą, šviečiame visuomenę, raginame atkreipti dėmesį į įrašus, po kuriais – šimtai komentarų iš tuščių profilių“, – kalbėjo T. Česonis.
