Geopolitinė situacija diktuoja, kad visuomenė turi būti atspari priešiškų valstybių įtakai, gebėti susivienyti ir bendrystėje įveikti priešą, bet ar Lietuva pakankamai ugdo patriotiškumą?
Lyderių paieškos
Kauno centre kalbinti praeiviai įsitikinę, kad patriotiškumas ugdomas dalyvaujant valstybinių švenčių minėjimuose, skatinant tarpusavio pagalbą, primenant šalies istoriją.
„Manau, kad nuo mažens turi būti puoselėjamos vertybės, kad vaikas žinotų, kas yra dora ir teisinga. Visada dalyvaujame Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios minėjimuose, einame į istorijos muziejus. Jei šeima myli Lietuvą, ta meilė bus perduodama ir vaikams“, – įsitikinusi kaunietė Deimantė.
„Man patriotiškumas, kai gali padėti savo įgūdžiais. Ne visi galės kariauti, tad kiekvienas turi žinoti savo vaidmenį. Gal vieni virs arbatą, kiti ugdys vaikus. Aš įstojau į Šaulių sąjungą, tad tikrai žinočiau, ką daryti, kaip kitiems padėti“, – teigė Dovydas.
Įvairių sričių ekspertai taip pat neabejoja, kad prireikus lietuviai tikrai susivienytų ir visuomenėje būtų mažiau susiskaldymo. Štai Lietuvos karo istorikas Valdas Rakutis įsitikinęs, kad lietuviai, nors ir atrodo susiskaldę, tikrai gali susivienyti. Tačiau pravartu nepamiršti puoselėti lyderių, kurie prireikus imtųsi telkti žmones.
„Dažnai meilę Lietuvai žmonės pajunta išvykę iš šalies. Pačiam kažkada teko išvykti, tai puikiai suprantu, kaip tai nutinka. Kai gyvename savo mažuose burbuliukuose, dažnai vidiniai nesutarimai, skirtingi požiūriai mus užvaldo. Tarsi atrodo, kad tos meilės būna mažiau. Tačiau pavojaus momentu viskas labai išsitrina ir mes jau žinome, kaip mūsų visuomenė veikia sunkią valandą. Tačiau to ne visada užtenka. Čia labai svarbus lyderių vaidmuo. Būtent lyderiai gali eiti iki kraštutinės kovos, turi palaikyti vienybės idėją ne tik žodžiais, bet ir veiksmais“, – įsitikinęs V. Rakutis.
Istorikas neabejoja, kad patriotiškumą ugdo ir suvokimas, kad yra visokių žmonių, nuomonių ir reikia jas gerbti. Žinoma, tam tikros ribos negali būti peržengtos
„Turime būti griežti tiems, kurie eina prieš valstybę, tačiau kartu turime ir palaikyti skirtingas nuomones. Tai sudaro sąlygas susivienyti ir atremti sunkumus taip, kaip reikia. Vienybė atsiranda ne tik tada, kai kovojame prieš kažką, bet ir už tikras vertybes, todėl mums svarbi bendra vėliava, herbas, miesto simboliai ir pan. Kartais atrodo, kad yra nesutaikomų dalykų, bet lietuviai tikrai gali susivienyti kurdami laisvąsias koorporacijas, kurios atsiranda iš žmonių valios, tokias kaip Šaulių sąjunga. Tokiose organizacijose atsiskleidžia kūrybiškumas, žmonės atranda bendrą tikslą ir jo siekia vedami laisvės troškimo“, – nuomonę išsakė V. Rakutis.
Kaip ugdyti?
„Kauno dienos“ organizuotame pilietiškumo festivalyje įvairių sričių ekspertai diskutavo, kaip ugdyti meilę tėvynei, skatinti patriotiškumą. Diskusijos dalyviai įsitikinę, kad vertybės turi būti puoselėjamos ne tik mokyklose, bet ir šeimoje, rodant pavyzdį vaikams.
„Švietimo įstaigų misija – ne tik ugdyti jaunus žmones, bet ir suteikti jiems vertybinį stuburą, auginti jo brandą, tačiau vien paskaitos apie patriotiškumą neužtenka. Matome, kad pilietiškumas yra ir veiksmas, ką darai, kaip supranti šių dienų kontekstą. Svarbu, kad vyresni žmonės burtų kitus, mokytų atsakingai veikti, remiantis istorine ir asmenine patirtimi.
Man kelia nerimą visuomenėje ryškėjantis susipriešinimas ir tam tikras jauno žmogaus moralizavimas. Sutikime, kad jaunam žmogui yra atsivėrusios visos galimybės patirti pasaulį, todėl jie siekia įvairialypės socialinės tapatybės, bet tai nėra priešprieša autentiškai lietuviškai kultūrai. Mes turime pamatyti, kaip tie jauni žmonės, pasitelkę savo turimas patirtis, taip pat kuria Lietuvą. Jaunimui svarbu, kad ne moralizuotume, bet įtrauktume juos į diskusiją“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė.
V. Rakutis antrino, kad, ugdant patriotiškumą, reikia naudoti visas įmanomas priemones, kurios derėtų tarp šeimos ir mokyklos.
„Jei šeimoje bus ugdoma kitaip nei mokykloje, laimės šeima. Atsiminkime, kaip sovietmečiu formali sistema nelabai ką galėjo padaryti, nes šeimoje buvo diegiamos tikrosios vertybės. Tačiau ne mažiau svarbios ir įvairios jaunimo organizacijos, kurios formuoja nuostatas per patirtis. Vaikai, kurie baigia jaunųjų šaulių ar skautų mokymus, viską patiria savo kūnu. Juk geriau vaikus ne pasodinti prie istorijos vadovėlio, o naktį aplankyti partizanų kapus. Tai mokymasis pasitelkiant veiklą, kai supratimas ateina savaime“, – nuomonę festivalio metu išsakė karo istorikas.
Anot V. Rakučio, pilietiškumas ugdomas ir tada, kai vaikai mokomi kritiškai mąstyti. „Negali būti atsparus, jei galvoje nieko nėra. Jei yra daug smegenų, jų ir neišplaus. Tad reikia ilgamečio domėjimosi istorija, geografija ir kitais dalykais. Be to, žmonėms reikia dalyvauti politiniame gyvenime“, – patriotinio ugdymo detales festivalyje „Atsparūs“ vardijo istorikas.
„Kai žmogus gauna bazinius mokymus, įgyja gyvybės gelbėjimo įgūdžius, sužino, kaip egzistuoja valstybė, jis tarsi užsikuria ginti savo šalį. Tad reikia įvairiausių kursų, mokymų skirtingais formatais, kad kuo daugiau žmonių norėtų ginti Lietuvą. Nereikia turėti militaristinių baimių, bet būtina turėti suvokimą, kad kartais įvyksta istorinių lūžių, kuriuose dalyvauja aktyvi visuomenės dalis, kaip, pavyzdžiui, buvo Sąjūdžio laiku. Juk tada didžioji dalis žmonių nieko nedarė ir laukė Sąjūdžio. Todėl turi būti puoselėjama aktyvi visuomenės dalis“, – papildė dar vienas diskusijos dalyvis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs krašto apsaugos ministras dr. Laurynas Kasčiūnas.
Negali būti atsparus, jei galvoje nieko nėra. Jei yra daug smegenų, jų ir neišplaus.
VDU Švietimo kanclerio pavaduotojas, istorikas, šaulys dr. Mindaugas Nefas atkreipė dėmesį, kad kiekvienas žmogus gali būti pokyčio dalimi.
„Kai mano šešiametis sūnus paklausė, ar mes turime išvykimo krepšį, pasakiau, kad neturime, bet turime gynybos krepšį, kuriame yra liemenė, amunicinis diržas, šalmas, kiti dalykai, yra ir tai, kas būtų reikalinga sūnui. Mes nevyksime, mes – ginsimės. Šeima privalo rodyti pavyzdį. Aišku, kai pastatome kokį batutą, visiems smagu, bet šalia gali vykti ir diskusijos apie tai, kas ką darytų. Jei norime pokyčių, patys turime tą pokytį kurti“, – savo poziciją išsakė dar vienas festivalio „Atsparūs“ diskusijos dalyvis. M. Nefas pridūrė, kad visuomenė turi turėti sveiką santykį su istorija, kuri buvo visokia. Jei mes pripažįstame tam tikras praeityje padarytas klaidas, priešas jų negali panaudoti prieš mus.
Kaip skruzdėlynas
Bendros veiklos, kiekvieno patirtis, įsiklausimas į kitus leidžia pasiekti gerų rezultatų. Pilietiškumo festivalyje „Atsparūs“ nuskambėjo taiklus valstybės prilyginimas skruzdėlynui, kuriame kiekvienas žino savo vaidmenį: vieni eina kovoti su skruzdėlyną užpuolusiu priešu, kiti rūpinasi jo atstatymu, dar kiti prižiūri kitus bendruomenės narius.
„Jei pažeidžiamas skruzdėlynas, skruzdės neišsilaksto miško takeliais, jos atsakingos už tam tikrą sritį ir veikia. Skruzdėlyno pavyzdys rodo, kad visos funkcijos yra be galo svarbios, o valstybė – mūsų namai, todėl kiekvienas savo vaidmeniu gali prisidėti prie tų namų išsaugojimo“, – kalbėjo VšĮ „LDK Palikuonys“ įkūrėjas Gediminas Armonavičius.
Jis įsitikinęs, kad vaikai nuo darželio turi būtų supažindinami su valstybe, vėliava ir pan., o suaugusiuosius labiausiai keičia gyvenimo patirtys. „Reikia žmonės duoti pačiupinėti realybę, pabendrauti su žmonėmis, kurie neteko kojų, kurie pajuto oro pavojų. Dabar yra galimybių nuvykti į Ukrainą ir patiems tai patirti. Mitas, kas suaugusio žmogaus mąstymo neįmanoma pakeisti, nes mąstymas keičiasi susiduriant su realiais pavyzdžiais“, – tikino G. Armonavičius.
„Iš tiesų norisi, kad žmonės labiau domėtųsi ne tik savo mažais buitiniais dalykais, bet ir tuo, kas vyksta aplink, atpažinti dezinformaciją. Labiausiai žeidžia abejingumas, kad iki mūsų niekas neateis. Reikia ugdyti drąsą ir orumą“, – sakė I. Dabašinskienė.
Festivalio „Atsparūs“ dalyviai vieningai sutarė, kad visuomenė turi labiau įsitraukti, atrasti savo vietą valstybėje ir veikti kaip vieningas skruzdėlynas. Tada tokios visuomenės neįveiks jokios priešiškos jėgos.
