„Mes neturime pasirinkimo. Galime manyti, ką norime, jausti, ką norime, tačiau nei galime, nei turime teisės ar galimybių pavargti. Atvirkščiai – dabar turėtume daryti daugiau“, – sakė VDU Botanikos sode vykstančio pilietiškumo festivalio „Atsparūs“ diskusijoje apie laisvę ir galimybes ją remti dalyvavęs visuomenininkas Jonas Ohmanas.
Festivalio transliacijos vaizdo įrašas:
„Mes neturime pasirinkimo. Galime manyti, ką norime, jausti, ką norime, tačiau nei galime, nei turime teisės ar galimybių pavargti. Atvirkščiai – dabar turėtume daryti daugiau“, – sakė Kauno botanikos sode vykstančio pilietiškumo festivalio „Atsparūs“ diskusijoje apie laisvę ir galimybes ją remti dalyvavęs visuomenininkas Jonas Ohmanas.
„Turime dėti pastangas. Ir geriau ten – Ukrainoje, nei čia. Kita vertus, sakoma, kad kare ne viskas gerai ir ne viskas blogai. Ukrainai dabar kažkiek sekasi, ji veržiasi į priekį, perima šiokią tokią iniciatyvą“, – sakė J. Ohmanas.
Anot jo, nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ rėmimas pastaraisiais metais kito, bet nežymiai. „Be abejo, lyginant su pirmaisiais metais, jis šiek tiek mažėja. Mes priprantame prie tokių dalykų. Dabar plečiamės, dirbame Švedijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Visi Ukrainoje mus žino, tai smagu, bet kartu tai reiškia, kad gauname labai daug pagalbos prašymų“, – patikino visuomenininkas.
Diskusijoje dalyvavęs kitas visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius sakė, kad mažėjantis tokių organizacijų rėmimas yra ne nuovargio ženklas, o nuobodulys. „Tie žmonės, kurie tuo užsiima, nepavargo, jų nemažėja, jų skaičiai stabilūs. Jei kalbame apie paramą, ji krito 90 procentų. Sunku net lyginti su tuo, kas buvo. Tačiau nesakyčiau, kad tai yra nuovargis. Ši formuluotė klaidina, nes atrodo, kad tie žmonės, kurie pavargo, kažką darė. Kaip gali pavargti nuo muzikos ar filmo? Tai ne nuovargis, o nuobodulys. Nebėra emocinio dirgiklio“, – sakė Š. Jasiukevičius.
J. Ohmanas tvirtina, kad jų organizacijoje niekas nesikeičia, tačiau supranta, jog neįmanoma išvengti natūralių su karu susijusių pokyčių. „Mes esame savanoriai ir toliau dirbame savo darbą. Karas ir karo rėmimas keičiasi, todėl atitinkamai turime galvoti, kaip patraukti žmonių dėmesį. Suprantame, kad žmonės yra išsiblaškę, jų gyvenime vyksta daugiau dalykų nei Ukraina. Tą reikia suprasti ir prie to derintis. Tai pakankamai sudėtingas darbas“, – teigė visuomenininkas.
Dalyviai neslėpė, kad jų veiklą ir daromus gerus darbus užgožia dezinformacija ir, kaip jie patys įvardija, „pamazgų pylimas“. „Einu Vilniuje. Žmonės man spaudžia ranką, dėkodami už mano darbą. Tačiau atsiranda vienas, kuris eina pro šalį ir piktai rėkia: „Aferistas eina.“ Tu matai, kad esame taikinyje, ir yra dalis žmonių, kurie tiki dezinformacija bei pasakojimais apie mūsų neva blogus darbus“, – nemalonią situaciją prisiminė J. Ohmanas.
Š. Jasiukevičius dezinformaciją vertina kaip įprastą viešosios erdvės foną. „Manau, kad visuomenę reikėtų dalyti į tris dalis. 30 proc. visuomenės yra teisinga, kita dalis – tie, kurie linkę pritarti ar pritaria okupantui, palaiko Rusiją ir visa tai, kas vyksta, o likusieji sėdi ant tvoros ir žiūri, į kurią čia pusę šokti, kuri pusė palankesnė. Dabar didžiausia kova vyksta dėl likusių dvejojančių 30 proc.“, – sakė diskusijos dalyvis.
Festivalį rengia „Kauno diena“ kartu su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija. Renginio partneriai – Lietuvos šaulių sąjunga, Vytauto Didžiojo universitetas ir Krašto apsaugos ministerija.
